|
|
|

Administracinis suskirstymas
Sirija yra padalinta į 12 prefektūrų (muhāfaza), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:
- Halab (Alepas)
- ar-Raqqa (sir. tarimas er-Ra'a)
- al-Hasaka
- Dair az-Zaur (siriškai Dēr ez-Zōr)
- Hims (Homs)
- Hamāh (Hama)
- Tartūs
- al-Lādhiqiyya (Latakija, sir. Lāz'iyye)
-
Idlib
- as-Suwaydā
- Daraā
- Dimaschq (Damaskas).
Didžioji Qunaitra apskrities dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio. Regionas aplink Iskenderūn (Alexandrette) iki įjungimo į Turkiją buvo vadinamas Alexandrette sandžakuir nuo 1939 m. priklauso Turkijai, tačiau į jį iki šiol pretenduoja ir Sirija.

Geografija
Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima pakrantės lygumasu derlingiausia šalies žeme. Čia gyvena dauguma sirų. Viduržemio jūrospakrante Sirija tęsiasi 180 km nuo Turkijosiki Libano, čia įsikūrę du dideli uostai, Tartusasir Latakija. Pakrantės lygumą nuo vidinių šalies rajonų skiria kalnagūbriaiir keletas derlingų baseinų, kuriuose stovi dideli miestai. Į rytus nuo kalnų plyti plokščiakalniaiir akmenuota dykuma. Pusę šalies užima Sirijos dykuma, nusidriekusi į Jordaniją, Vakarų Irakąir šiaurės Saudo Arabiją. Šiaurėje dykumą supa derlingos žemės sritis, per ją teka Eufratoupė. Ji užtvenkta ir gamina beveik 35 % šalies elektros energijos.

Ekonomika
Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių.
Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.
Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Libanas, Saudo Arabija.

Demografija
Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai. Likusiuosius sudaro 10-12 % krikščionių, kurių dalis save laiko asirais, tačiau daugiausia kalba arabiškai, 3-6,5 % kurdų, 1-2 % armėnųbei nedidelės čerkesų(apie 80 000) ir turkų/turkomanų(apie 30 000) mažumos. Didžioji dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.
Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).
Per XX a.Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po Pirmojo pasaulinio karoSirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie 1970m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t. y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t. y. dvylika kartų daugiau nei po Pirmojo pasaulinio karo.

Religija
Apie 70 % gyventojų yra musulmonaisunitai; apie 12 % – alavitai, nuo 2 % iki 3 % – drūzaiir apie 2 % šiitų; 10–12 % gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.
الجمهوريّة العربيّة السّوريّ Al-Jumhuriyah al-'Arabiyah al-Suriyah
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Didžiausias miestas |
|
|
Valstybės vadovai |
Baschar al-Assad
Prezidentas |
|
|
|
|
|
18 881 361 ( 54) 101,96 žm./km² ( 70) |
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
|
|
|
|
|
|
UTC + 2 |
|
Paskelbta |
|
|
|
|
|
Interneto kodas |
.sy |
|
|
+963 |
|
|
|