|
|
|
Naktinis Damaskas, Sirija Beiruto vaizdai, Libanas
Pietūs Sirijoje
Ezra, Sirija Hama, Sirija
Seydnaja, Sirija
Maalula, Sirija
Kaip pavyti vaikystės miražą
Sirija, Libanas – auksu tviskančių minaretų, svaiginančių vaisių ir prieskonių kvapų, šilko plevenimo pridengtos aistros virpesio, neprilygstamo Damasko plieno kardų ir tūkstančio įvairiausių paslapčių, kurias įminti – didžiausia šiaurietiškų kraštų romantikų miražas ir svajonė, siekta ir jau nuo neatmenamų laikų bandyta realizuoti pavojingomis Šilko kelio kelionėmis ir nuolat iš naujo atgimstanti kartu su ateinančiomis kartomis štai jau beveik 10 tūkstantmečių, kiek gyvuoja šie miestai ir žinomi šie paslaptimis viliojantys vardai...
Minaretai ir kalba, kuria kalbėjo Jėzus
Damaskas - seniausias „gyvasis“ pasaulio miestas, iki šių dienų išsaugojęs aramėjų, graikų, romėnų, turkų kultūrų bruožus ir istorinį palikimą ne tik kultūros paminkluose, bet ir archeologiniuose radiniuose, kartais slypinčiuose po pustrečio metro žemės sluoksniu, iki šiol garsėja šilku, tvirčiausiu pasaulyje plienu, apipintas pasakomis ir legendomis. Krikščionims Damaskas - šv. Pauliaus atsivertimo miestas, musulmonams - senosios arabų imperijos sostinė su jos istorija. Karališkieji Azem rūmai, Omejadų mečetė - įžymiausias Sirijos traukos objektas, kurį puošia trys minaretai, Tekkije mečetė, Hamidijos turgūs, žymiausio arabų istorijos herojaus Saladino kapas-mauzoliejus, krikščioniškas kvartalas su garsiaisiais vartais, šv. Ananijaus koplyčia ir šv. Pauliaus langas.
Šioje kelionėje pažinsite Romos imperijos laikais klestėjusį Palmyro miestą, jungusį rytų Aziją ir Europą, kurį valdė legendinė karalienė Zenobija, o viešėdami nedideliame kalnų miestelyje Maluloje, jame įsikūrusiuose šv. Sergijaus ir šv. Teklės vienuolynuose, pasijusite piligrimais, nes žmonės ten tebekalba biblijine aramėju kalba, kuria kalbėjo Jėzus. Neaplenksite ir 27 km į šiaurę nuo Damasko kalnuose įsikūrusio Saidnaya miesto, kuris yra antrasis pagal svarbą po Jeruzalės piligrimystės centras.
Vienas iš pasaulio turizmo centrų, Libanas, džiugina ir stebina savo svečius kalnų ir pajūrio kurortų paplūdimiais, svetingumu. O kelionės pabaigoje su tik Paryžiui prilygstančiomis pramogomis ir naktiniu gyvenimu jus pasitiks Artimųjų Rytų perlu vadinamas Beirutas – miestas feniksas, tiek kartų sugriautas ir vėl iš naujo atgimstantis su nauja dvasia ir jaunatviška jėga.
Modernumas, saugantis tradicijas
Šie kraštai ypatingi ne tik savo šiluma, bet ir rytietiškuoju gebėjimu civilizacijos pasiekimus darniai suderinti su tradicijomis, saugančiomis nepaprastus gamtos ir žmogaus rankų triūso vaisius ir dosniai jais besidalijančius su visais atvykstančiais.
Pažystama mūsų kraštietė, nutekėjusi į Siriją, papasakojo apie savo sergančią mamą, kuri ilgokai nesiryžo atvykti pas dukrą, bijodama, kad nepaūmėtų ligos. Tačiau kai dukra įkalbėjo, po poros mėnesių mama apie savo negalias pamiršo, o tyrimai rodė, jog moteris pasveiko. Švarus oras, šiluma, kasdien – puikūs švieži vaisiai, daržovės, žuvis – visa tai gydo be jokių vaistų.
Puikios rekomendacijos bei keliavusiųjų įspūdžiai ir paakino siūlyti lietuviams platesnės ir įdomesnės programos kelionę, kurioje galima ir susipažinti su egzotiškos kultūros, istorijos paminklais, ir pailsėti, šauniai praleisti atostogas, lepinantis svetingu rytietišku aptarnavimu. Malonu, kad su turistais iš Lietuvos bendrauja ne vien angliškai, bet ir rusiškai kalbantys gidai, o taip pat kelionėje lydinti ten gyvenanti lietuvė.
Ko reikia, kad išsipildytų gražiausios vaikystės svajonės? Nedaug – tik paskirti tam porą savaičių atostogų ir pasirinkti siūlomą pažintinę kelionę į Siriją ,Libaną, Jordaniją....
SIRIJA, ką verta pamatyti
Krak des Chevaliers – archetipinę kryžiuočių pilį. UNESCO saugoma geriausiai iki šių dienų išlikusi ir didžiausia kada nors Artimuosiuose Rytuose buvusi kryžiuočių pilis kiekvieną apstulbins savo didybe. XI a. pastatyta Alepo emyro, pilis netrukus atsidūrė Didžiųjų Kryžiaus Žygių dalyvių kelyje į Šventąją Žemę, todėl po keleto sėkmingų antpuolių jį XII a. buvo kryžiuočių užimta, laikui bėgant praplėsta naujais įtvirtinimais ir paversta vieno žymiausių kryžiuočių ordino, hospitalierų, pagrindine citadele. Joje antpuolių metu galėjo įsitvirtinti net 2000 riterių ir gynėjų, arklidėse, prireikus, tilpti net 1000 arklių, o resursų apsupties atveju galėjo užtekti išgyventi 5 metus! Įtvirtinimų masyvumas, menių, arklidžių ir saugyklų erdvumas ir Didžiojo Magistro apartamentų autentiškumas keri.
Ma’alula. Tai uolėtas miestelis, įsikūręs Al-Qalamoon kalnuose bei turintis didžiausią aramėjų kalba, kuria taip pat kalbėjo ir Jėzus Kristus, kalbančių krikščionių bendruomenę. Krikščionys pirmaisiais mūsų eros amžiais ieškojo čia prieglobsčio slėpdamiesi olose nuo romėnų persekiojimo, bet kai kurie jų visgi buvo sučiupti ir nukankinti. Vėliau legalizavus krikščionybę jų kankinystės vietos tapo kanonizuotos, pastatyti jų vardo bažnyčios ir vienuolynai. Apsilankote Šv. Sergijaus vienuolyne, dabar priklausančiame Libane įsikūrusiam graikų katalikų bazilijonų ordinui. Kartais galima išgirsti vieną kitą maldą aramėjų kalba. Vėliau vykstate į Šv. Teklos vienuolyną, įsikūrusį prie nediduko tarpeklio.
Sirijos sostinę Damaską.
Aapžvalginė ekskursija po Damaską. Damaskas yra laikomas seniausiu pasaulyje nuolat apgyvendintu miestu, teigiama, kad pirmieji žmonės jame apsigyveno dar 7000 m. pr. Kr. Įvairios tautos bėgant amžiams visada siekė kontroliuoti derlingąją Sirijos vakarinę dalį, o Damaskas įsikūręs Barada upės slėnyje buvo tarsi rojaus sodas žemėje, kuriame niekad nestigo gėrybių ir kuris pirmasis pasitikdavo keliautoją įveikusi tūkstančius kilometrų dykumos besitęsiančios nuo pat Indijos vandenyno. Damaskas visada buvo svarbus politinis, religinis ir prekybos centras regione, nesvarbu kas valdė tuo metu – sirai, aramėjai, graikai, romėnai, turkai, mongolai ar arabai. Svarbiausias Damasko suklestėjimo laikotarpis siejamas su čia įsitvirtinusiais kalifais Omejadais, kurie nuo 650 m. pavertė ši miestą viso islamo pasaulio svarbiausiu politiniu, mokslo, kultūros ir amatų centru. Dabar mieste gyvena apie 5 mln. gyventojų ir tai yra dabartinės Sirijos Arabų Respublikos sostinė.
Ekskursijos po miestą metu aplankote Nacionalinį muziejų, kuriame sukauptas paveldas nuo Mesopotamijos istorijos iki islamiškojo laikotarpio. Vėliau aplankote žymųjį Tekkye rankdarbių turgų, kuris garsėja savo Damasko plieno, damaseen (brokato išsiuvinėto šilko siūlais) ir medžio gaminiais. Toliau vyktate į Mediną, senąją miesto dalį, supamą gynybinės sienos su bokštais ir vartais. Įėję pro vienus iš jų patenkate į Hamydia turgų, įrengtą XIX a. dengtame skliautiniame pasaže osmanų sultono Hamido II-ojo atvykimo proga. Perėję turgų apžiūrite Azem rūmus, osmanų vietininko Damaske pastatytus XVIII a., kuriuose buvo ne tik jo bei kitų tarnautojų raštinės, bet ir mokyklėlė privilegijuotiesiems, gyvenamoji sekcija, turkiška pirtis „hamam“ ir t.t.
Aplankote didingiausią Damaske ir visoje Sirijoje bei viena iš svarbiausių visame islamo pasaulyje – Omejadų mečetę. Mečetė buvo pradėta statyti žymiausio Omejadų dinastijos valdovo Khaled ibn al-Walido įsakymu 706 m. toje vietoje, kur kadaise stovėjo aramėjų dievo Hadado, vėliau romėnų Jupiterio šventykla, o dar vėliau bizantiška katedra. Svarbiausioje mieste sakralinėje vietoje statoma mečetė turėjo būti tokia, „kuriai negalėtų prilygti jokia kita mečetė statyta iki manęs ar po mano mirties“, pasakė pats valdovas. Negailint resursų, naudojant visuotinius mokesčius statyta mečetė iš tikrųjų yra architektūros meno šedevras, be to pagal šventumą už ją svarbesnėmis gali būti laikomos tik Mekos ir Medinos mečetės. Pamatote didįjį maldos kiemą, įspūdingą mečetės išorinę sieną, dekoruotą stiklo mozaikos fragmentais, tris minaretus, vidinę maldos salę ir t.t.
Kita svarbi viso pasaulio musulmonams vieta miesto medinoje, tai žymaus musulmonų kovotojo prieš krikščionis kryžiaus žygių metu, Salah al-Dino arba tiesiog Saladino kapas – mauzoliejus. Saladinas taip pat buvo aršus islamo principų ir musulmonų teisių gynėjas, kuris nuvertė Kaire įsikūrusius ir daug kur islamo pasaulyje nekęstus Fatimidus bei pradėjo vietoj jų savo Ajubidų valdančiąją dinastiją. Jo kape-mauzoliejuje yra du kenotafai – antkapiniai karsto formos paminklai be kūnų viduje, kurie nurodo palaidojimo vietą.
Aplankę musulmonams šventas vietas, einate aplankyti vietų, svarbių krikščionybės istorijoje. Apsilankote Šv. Ananijaus bažnyčioje, esančioje daug gilesniame kultūriniame sluoksnyje nei dabar yra miesto lygis. Tai kanonizuota, todėl iki šių laikų krikščionių išsaugota vieta, paversta bažnyčia. Teigiama, kad toje vietoje kadaise krikščionis Ananijas atvertė į krikščionybę pagonį romėnų legionierių Saulių, suteikdamas jam Pauliaus vardą. Damaske apsigyvenęs Šv. Paulius vėliau pats atvertė daugybę pagonių į krikščionybę mieste, todėl imtas persekioti ir turėjo bėgti iš miesto. Pamatote gynybinės sienos dalį, nuo kurios kadaise Šv. Paulius savo draugų įsodintas į krepšį buvo nuleistas už miesto vartų ir taip pabėgo iš miesto. Čia dabar yra pastatyta bažnyčia, vadinama Šv. Pauliaus vardu.
Ekskursijos pabaigoje turite galimybę pasigrožėti nuostabia Damasko panorama nuo Kassioun kalno. Kadaise musulmonų pranašas Mohamedas užlipęs ant šio kalno pažvelgė žemyn, tačiau atsisakė aplankyti patį miestą sakydamas, kad į rojų norį patekti tik kartą – tada, kai bus miręs.
Palmyrą. Palmyra garsėjo kaip turtingas karavanų ir prekybos centras, esantis senajame Šilko kelyje iš Kinijos bei Indijos į Europą. Romos imperijos laikotarpiu palmyriečiai taip pat buvo Romos rytinių sienų saugotojai bei svarbūs sąjungininkai kovoje prieš partus. Būtent prekyba ir romėnų užnugaris leido ilgą laiką klestėti Palmyros gyventojams, tačiau kartą jie patys pabandė tapti nuo nieko nepriklausomi, kai jų valdovė Zenobia nusprendė sukurti atskirą valstybę III a. Laimėjusi ne vieną mūšį prieš romėnus nužygiavo net iki Aleksandrijos, kur trumpam įsitvirtino. Romėnai visgi sutelkę didžiules pajėgas sugebėjo pasiekti prieš ją galutinę pergalę, o pačią Palmyrą ėmė romanizuoti.
Tai, kas yra išlikę iki šių dienų, tai daugiausia Mesopotamijos ir Romos civilizacijų įtakos palmyriečių gyvenime atspindys. Aplankote mesopotamiško stiliaus dievų Belo ir Baal Shamin šventyklas, turtingųjų palmyriečių dinastines kapavietes įkurtas požeminiuose hipogėjuose ir kapuose-bokštuose, prasivaikščiojate svarbiausia miesto romėniško laikotarpio Cardo gatve su bene ilgiausia ir puošniausia pasaulyje išlikusia korintinio stiliaus kolonada, pamatote joje buvusias romėniškas pirtis, teatrą, senato pastato liekanas, agorą, tarifo kiemą (jame buvo rasta Palmyros tarifų arba „mokesčių“ stela dabar saugoma Ermitažo muziejuje) bei įspūdingą tetrapiloną.
Ekskursijos pabaigoje užvažiuojate ant Qala‘at ibn Maan kalvos, kur stovi apleista arabiška tvirtovė (manoma XVII a.). Iš čia pamatote įspūdingą panoramą: ne tik senosios Palmyros, apsuptos tūkstančių palmių oazės, bet ir šiuolaikinio Palmyros miesto, kuriame gyvena apie 40000 gyv., taip pat hipodromo, kuriame kovo – gegužės mėn. vyksta garsusis Palmyros festivalis.
Alepas. Alepas gali rungtis su Damasku dėl seniausio nuolat apgyvendinto pasaulio miesto statuso, manoma, kad jame buvo gyvenama jau prieš 8000 metų. Jei Damaskas visada buvo religinis ir politinis centras, tai Alepas, antrasis pagal dydį ir gyventojų skaičių Sirijos miestas, nuo Romos laikų vertas būti tituluojamas prekybos centru. Galbūt būtent dėl pastarojo aspekto įvairiu laikotarpiu bėgdami nuo represijų ar įtakojami kitų aplinkybių į šį miestą atsikėlė daugybė įvairių tautybių ar religinių konfesijų atstovų, tokių kaip armėnai ar maronitai (Rytų katalikai iš Libano), kurie šalia vietinių sirų suteikia miestui papildomo žavesio dėl savo amatų tradicijos, kulinarijos, gyvenimo būdo ypatybių ar gyvenamųjų kvartalų architektūros. Labiausiai visa tai atspindi senoji miesto dalis, juosiama gynybinės sienos, t.y. medina.
Aplankote senamiesčio viduryje iškilusio piliakalnio viršūnėje stovinčią Alepo citadelę – didelę tvirtovę, laikomą viena seniausių ir didžiausių pilių pasaulyje. Kalvos viršūnėje tvirtoves turėjo įvairios civilizacijos jau nuo III a. pr.Kr. Didžioji dalis dabartinės citadelės pastatyta ajubidų laikotarpiu – XII-XIII a. Pamatote to laikmečio Ajubidų rūmų liekanas, Abraomo mečetę bei romėniško amfiteatro naująją repliką, jame dabar kartais vyksta įvairūs renginiai. Alepo miesto „vizitinė kortelė“ – didžioji Alepo mečetė, pirmą kartą pastatyta Omejadų dinastijos kalifo Valido įsakymu VIII a. Kentėjusi daugkartinius perstatymus dėl žemės drebėjimų ir karų ji visgi išlaikė unikalų įspūdingo dydžio (45 m) XI a. minaretą. Jos viduje yra saugoma svarbi relikvija – Zakarijo, Jono Krikštytojo tėvo, kaukolė. Apsilankote krikščioniškajame Al-Jdeida kvartale, kurio grįstos gatvėlės driekiasi tarp stačių namų sienų. Osmanų valdymo laikotarpiu šiame kvartale buvo statomi nauji namai iš prekybos praturtėjusiems vietos maronitams ir armėnų krikščionims. Vykstate į pasienio miestelį
|
|
|
